литовский словарь / duobėtas

duobė́tas (1)
1. ямистый;
2. ухабистый;


/en/
bumpy


склонение/спряжение слова

прилагательное

non-pronominal.
m.f.
sg.pl.sg.pl.
Nom. duobėtas duobėti duobėta duobėtos
Gen. duobėto duobėtų duobėtos duobėtų
Dat. duobėtam duobėtiems, duobėtiem duobėtai duobėtom, duobėtoms
Acc. duobėtą duobėtus duobėtą duobėtas
Ins. duobėtu duobėtais duobėta duobėtom, duobėtomis
Loc. duobėtame, duobėtam duobėtuose, duobėtuos duobėtoj, duobėtoje duobėtose
Voc. duobėtas duobėti duobėta duobėtos
pronominal.
m.f.
sg.pl.sg.pl.
Nom. duobėtasis duobėtieji duobėtoji duobėtosios
Gen. duobėtojo duobėtųjų duobėtosios duobėtųjų
Dat. duobėtajam duobėtiesiems, duobėtiesiem duobėtajai duobėtosioms, duobėtosiom
Acc. duobėtąjį duobėtuosius duobėtąją duobėtąsias
Ins. duobėtuoju duobėtaisiais duobėtąja duobėtosiomis, duobėtosiom
Loc. duobėtajam, duobėtajame duobėtuosiuose, duobėtuosiuos duobėtojoj, duobėtojoje duobėtosiose
Voc. duobėtasis duobėtieji duobėtoji duobėtosios
comparative.
non-pronominal.
m.f.
sg.pl.sg.pl.
Nom. duobėtesnis duobėtesni duobėtesnė duobėtesnės
Gen. duobėtesnio duobėtesnių duobėtesnės duobėtesnių
Dat. duobėtesniam duobėtesniems duobėtesnei duobėtesnėms
Acc. duobėtesnį duobėtesnius duobėtesnę duobėtesnes
Ins. duobėtesniu duobėtesniais duobėtesne duobėtesnėmis
Loc. duobėtesniame duobėtesniuose duobėtesnėje duobėtesnėse
pronominal.
m.f.
sg.pl.sg.pl.
Nom. duobėtesnysis duobėtesnieji duobėtesnioji duobėtesniosios
Gen. duobėtesniojo duobėtesniųjų duobėtesniosios duobėtesniųjų
Dat. duobėtesniajam duobėtesniesiems duobėtesniajai duobėtesniosioms
Acc. duobėtesnįjį duobėtesniuosius duobėtesniąją duobėtesniąsias
Ins. duobėtesniuoju duobėtesniaisiais duobėtesniąja duobėtesniosiomis
Loc. duobėtesniajame duobėtesniuosiuose duobėtesniojoje duobėtesniosiose
superlative.
non-pronominal.
m.f.
sg.pl.sg.pl.
Nom. duobėčiausias duobėčiausi duobėčiausia duobėčiausios
Gen. duobėčiausio duobėčiausių duobėčiausios duobėčiausių
Dat. duobėčiausiam duobėčiausiems duobėčiausiai duobėčiausioms
Acc. duobėčiausią duobėčiausius duobėčiausią duobėčiausias
Ins. duobėčiausiu duobėčiausiais duobėčiausia duobėčiausiomis
Loc. duobėčiausiame duobėčiausiuose duobėčiausioje duobėčiausiose
pronominal.
m.f.
sg.pl.sg.pl.
Nom. duobėčiausiasis duobėčiausieji duobėčiausioji duobėčiausiosios
Gen. duobėčiausiojo duobėčiausiųjų duobėčiausiosios duobėčiausiųjų
Dat. duobėčiausiajam duobėčiausiesiems duobėčiausiajai duobėčiausiosioms
Acc. duobėčiausiąjį duobėčiausiuosius duobėčiausiąją duobėčiausiąsias
Ins. duobėčiausiuoju duobėčiausiaisiais duobėčiausiąja duobėčiausiosiomis
Loc. duobėčiausiajame duobėčiausiuosiuose duobėčiausiojoje duobėčiausiosiose


формы с ударениями



склонение/спряжение слова


#литовский словарь



как на литовском будет слово ямистый? — duobėtas
как на литовском будет слово ухабистый? — duobėtas
как с литовского переводится слово duobėtas? — ямистый, ухабистый


dvikartėnegerovėsociologasužsigavimassėmenėkadaruotipupuolėvirintuvasnugrimuotipirmokasgoželėpalajaįjuodytikatinėlispašaknėskaisčiaveidisžaliuokėnetinkamumasnaktigonėpakapstytikabintis
Сообщение об ошибке
#






        литовский словарь 2009-2016 ©LingvoKit
шведско-русский словарь, и язык латинский словарь, чешский словарь, грузинский словарь, каталог 3d моделей,