|
|
|
|
литовский словарь / įbrūžuoti | |
įbrūžúoti (įbrūžúoja, įbrūžãvo) натереть/натирать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įbrūžuoju | įbrūžavau | įbrūžuodavau | įbrūžuosiu |
|---|
| 2p.sg. | įbrūžuoji | įbrūžavai | įbrūžuodavai | įbrūžuosi |
|---|
| 3p.sg. | įbrūžuoja | įbrūžavo | įbrūžuodavo | įbrūžuos |
|---|
| 1p.pl. | įbrūžuojame, įbrūžuojam | įbrūžavome, įbrūžavom | įbrūžuodavome, įbrūžuodavom | įbrūžuosim, įbrūžuosime |
|---|
| 2p.pl. | įbrūžuojat, įbrūžuojate | įbrūžavote, įbrūžavot | įbrūžuodavot, įbrūžuodavote | įbrūžuosite, įbrūžuosit |
|---|
| 3p.pl. | įbrūžuoja | įbrūžavo | įbrūžuodavo | įbrūžuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įbrūžuočiau | įbrūžuotumėm, įbrūžuotume, įbrūžuotumėme |
|---|
| 2p. | įbrūžuotum, įbrūžuotumei | įbrūžuotumėte, įbrūžuotumėt |
|---|
| 3p. | įbrūžuotų | įbrūžuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įbrūžuokime, įbrūžuokim |
|---|
| 2p. | įbrūžuok, įbrūžuoki | įbrūžuokite, įbrūžuokit |
|---|
| 3p. | teįbrūžuojie, teįbrūžuoja | teįbrūžuoja, teįbrūžuojie |
|---|
|
