|
|
|
|
литовский словарь / sukombinuoti | | sukombinúoti (sukombinúoja, sukombinãvo) скомбинировать/комбинировать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sukombinuoju | sukombinavau | sukombinuodavau | sukombinuosiu |
---|
2p.sg. | sukombinuoji | sukombinavai | sukombinuodavai | sukombinuosi |
---|
3p.sg. | sukombinuoja | sukombinavo | sukombinuodavo | sukombinuos |
---|
1p.pl. | sukombinuojame, sukombinuojam | sukombinavome, sukombinavom | sukombinuodavome, sukombinuodavom | sukombinuosim, sukombinuosime |
---|
2p.pl. | sukombinuojat, sukombinuojate | sukombinavote, sukombinavot | sukombinuodavote, sukombinuodavot | sukombinuosite, sukombinuosit |
---|
3p.pl. | sukombinuoja | sukombinavo | sukombinuodavo | sukombinuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sukombinuočiau | sukombinuotumėm, sukombinuotumėme, sukombinuotume |
---|
2p. | sukombinuotum, sukombinuotumei | sukombinuotumėt, sukombinuotumėte |
---|
3p. | sukombinuotų | sukombinuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sukombinuokime, sukombinuokim |
---|
2p. | sukombinuok, sukombinuoki | sukombinuokit, sukombinuokite |
---|
3p. | tesukombinuojie, tesukombinuoja | tesukombinuoja, tesukombinuojie |
---|
|