|
|
|
|
литовский словарь / prisvaiginti | | prisvaigìnti (prisvaigìna, prisvaigìno) (немного) опьянить/опьянять, оглушить/оглушать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prisvaiginu | prisvaiginau | prisvaigindavau | prisvaiginsiu |
---|
2p.sg. | prisvaigini | prisvaiginai | prisvaigindavai | prisvaiginsi |
---|
3p.sg. | prisvaigina | prisvaigino | prisvaigindavo | prisvaigins |
---|
1p.pl. | prisvaiginam, prisvaiginame | prisvaiginom, prisvaiginome | prisvaigindavom, prisvaigindavome | prisvaiginsime, prisvaiginsim |
---|
2p.pl. | prisvaiginate, prisvaiginat | prisvaiginote, prisvaiginot | prisvaigindavote, prisvaigindavot | prisvaiginsit, prisvaiginsite |
---|
3p.pl. | prisvaigina | prisvaigino | prisvaigindavo | prisvaigins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prisvaiginčiau | prisvaigintumėme, prisvaigintumėm, prisvaigintume |
---|
2p. | prisvaigintum, prisvaigintumei | prisvaigintumėt, prisvaigintumėte |
---|
3p. | prisvaigintų | prisvaigintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prisvaiginkim, prisvaiginkime |
---|
2p. | prisvaigink, prisvaiginki | prisvaiginkite, prisvaiginkit |
---|
3p. | teprisvaiginie, teprisvaigina | teprisvaiginie, teprisvaigina |
---|
|