/ru/
приглашать, позвать к себе
/en/
invite/ask (smb) to one's place
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atsivadinu | atsivadinau | atsivadindavau | atsivadinsiu |
| 2p.sg. | atsivadini | atsivadinai | atsivadindavai | atsivadinsi |
| 3p.sg. | atsivadina | atsivadino | atsivadindavo | atsivadins |
| 1p.pl. | atsivadinam, atsivadiname | atsivadinom, atsivadinome | atsivadindavome | atsivadinsime |
| 2p.pl. | atsivadinate | atsivadinote, atsivadinot | atsivadindavote | atsivadinsite |
| 3p.pl. | atsivadina | atsivadino | atsivadindavo | atsivadins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atsivadinčiau | atsivadintumėme, atsivadintume |
| 2p. | atsivadintum, atsivadintumei | atsivadintumėte |
| 3p. | atsivadintų | atsivadintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atsivadinkime, atsivadinkim | |
| 2p. | atsivadinki, atsivadink | atsivadinkit, atsivadinkite |
| 3p. | teatsivadinie, teatsivadina | teatsivadina, teatsivadinie |