/ru/
намагничиваться
/en/
magnetize
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | magnetėju | magnetėjau | magnetėdavau | magnetėsiu |
| 2p.sg. | magnetėji | magnetėjai | magnetėdavai | magnetėsi |
| 3p.sg. | magnetėja | magnetėjo | magnetėdavo | magnetės |
| 1p.pl. | magnetėjam, magnetėjame | magnetėjom, magnetėjome | magnetėdavome, magnetėdavom | magnetėsim, magnetėsime |
| 2p.pl. | magnetėjate, magnetėjat | magnetėjote, magnetėjot | magnetėdavot, magnetėdavote | magnetėsite, magnetėsit |
| 3p.pl. | magnetėja | magnetėjo | magnetėdavo | magnetės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | magnetėčiau | magnetėtumėm, magnetėtume, magnetėtumėme |
| 2p. | magnetėtum, magnetėtumei | magnetėtumėte, magnetėtumėt |
| 3p. | magnetėtų | magnetėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | magnetėkime, magnetėkim | |
| 2p. | magnetėki, magnetėk | magnetėkite, magnetėkit |
| 3p. | temagnetėja, temagnetėjie | temagnetėjie, temagnetėja |