/ru/
отживать
/en/
1. (pasenti) have had one's day, become obsolete; jis atgyveno savo amžių he has had his day;2. (apie madą, papročius ir pan.) go out of fashion/use
/de/
seine Zeit ableben
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atgyvenu | atgyvenau | atgyvendavau | atgyvensiu |
| 2p.sg. | atgyveni | atgyvenai | atgyvendavai | atgyvensi |
| 3p.sg. | atgyvena | atgyveno | atgyvendavo | atgyvens |
| 1p.pl. | atgyvenam, atgyvename | atgyvenom, atgyvenome | atgyvendavome, atgyvendavom | atgyvensim, atgyvensime |
| 2p.pl. | atgyvenate, atgyvenat | atgyvenot, atgyvenote | atgyvendavote, atgyvendavot | atgyvensit, atgyvensite |
| 3p.pl. | atgyvena | atgyveno | atgyvendavo | atgyvens |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atgyvenčiau | atgyventumėm, atgyventumėme, atgyventume |
| 2p. | atgyventumei, atgyventum | atgyventumėte, atgyventumėt |
| 3p. | atgyventų | atgyventų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atgyvenkim, atgyvenkime | |
| 2p. | atgyvenk, atgyvenki | atgyvenkite, atgyvenkit |
| 3p. | teatgyvenie, teatgyvena | teatgyvena, teatgyvenie |