/ru/
выкалывать себе
/en/
prick out; jis išsidūrė akį he pricked out his eye
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsiduriu | išsidūriau | išsidurdavau | išsidursiu |
| 2p.sg. | išsiduri | išsidūrei | išsidurdavai | išsidursi |
| 3p.sg. | išsiduria | išsidūrė | išsidurdavo | išsidurs |
| 1p.pl. | išsiduriame, išsiduriam | išsidūrėme, išsidūrėm | išsidurdavome | išsidursime |
| 2p.pl. | išsiduriate | išsidūrėt, išsidūrėte | išsidurdavote | išsidursite |
| 3p.pl. | išsiduria | išsidūrė | išsidurdavo | išsidurs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsidurčiau | išsidurtumėme, išsidurtume |
| 2p. | išsidurtum, išsidurtumei | išsidurtumėte |
| 3p. | išsidurtų | išsidurtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsidurkim, išsidurkime | |
| 2p. | išsidurk, išsidurki | išsidurkite, išsidurkit |
| 3p. | teišsidurie, teišsiduria | teišsidurie, teišsiduria |