|
|
|
|
литовский словарь / atidrėkinti | |
atidrėkìnti (atidrėkìna, atidrėkìno) prž. — дать/давать отсыреть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atidrėkinu | atidrėkinau | atidrėkindavau | atidrėkinsiu |
|---|
| 2p.sg. | atidrėkini | atidrėkinai | atidrėkindavai | atidrėkinsi |
|---|
| 3p.sg. | atidrėkina | atidrėkino | atidrėkindavo | atidrėkins |
|---|
| 1p.pl. | atidrėkiname, atidrėkinam | atidrėkinom, atidrėkinome | atidrėkindavom, atidrėkindavome | atidrėkinsim, atidrėkinsime |
|---|
| 2p.pl. | atidrėkinat, atidrėkinate | atidrėkinote, atidrėkinot | atidrėkindavote, atidrėkindavot | atidrėkinsite, atidrėkinsit |
|---|
| 3p.pl. | atidrėkina | atidrėkino | atidrėkindavo | atidrėkins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atidrėkinčiau | atidrėkintumėm, atidrėkintume, atidrėkintumėme |
|---|
| 2p. | atidrėkintum, atidrėkintumei | atidrėkintumėte, atidrėkintumėt |
|---|
| 3p. | atidrėkintų | atidrėkintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atidrėkinkime, atidrėkinkim |
|---|
| 2p. | atidrėkink, atidrėkinki | atidrėkinkite, atidrėkinkit |
|---|
| 3p. | teatidrėkinie, teatidrėkina | teatidrėkina, teatidrėkinie |
|---|
|
