|
|
|
|
литовский словарь / norėtis | | norė́tis (nórisi, norė́josi) — хотеться; mán nórisi — мне хочется;
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | noriuos, noriuosi | norėjaus, norėjausi | norėdavausi, norėdavaus | norėsiuos, norėsiuosi |
---|
2p.sg. | nories, noriesi | norėjais, norėjaisi | norėdavaisi, norėdavais | norėsiesi, norėsies |
---|
3p.sg. | norisi, noris | norėjos, norėjosi | norėdavosi, norėdavos | norėsis |
---|
1p.pl. | norimės | norėjomės | norėdavomės | norėsimės |
---|
2p.pl. | noritės | norėjotės | norėdavotės | norėsitės |
---|
3p.pl. | noris, norisi | norėjos, norėjosi | norėdavosi, norėdavos | norėsis |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | norėčiausi, norėčiaus | norėtumėmės, norėtumės |
---|
2p. | norėtumeisi, norėtumeis | norėtumėtės |
---|
3p. | norėtųsi, norėtųs | norėtųsi, norėtųs |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | norėkimės |
---|
2p. | norėkis | norėkitės |
---|
3p. | tesinorie, tesinori | tesinorie, tesinori |
---|
|