|
|
|
|
литовский словарь / kuokinti | | kuõkinti (kuõkina, kuõkino) šnek. идти [ходить] без цели
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | kuokinu | kuokinau | kuokindavau | kuokinsiu |
---|
2p.sg. | kuokini | kuokinai | kuokindavai | kuokinsi |
---|
3p.sg. | kuokina | kuokino | kuokindavo | kuokins |
---|
1p.pl. | kuokiname, kuokinam | kuokinome, kuokinom | kuokindavom, kuokindavome | kuokinsim, kuokinsime |
---|
2p.pl. | kuokinat, kuokinate | kuokinot, kuokinote | kuokindavote, kuokindavot | kuokinsit, kuokinsite |
---|
3p.pl. | kuokina | kuokino | kuokindavo | kuokins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | kuokinčiau | kuokintumėm, kuokintume, kuokintumėme |
---|
2p. | kuokintumei, kuokintum | kuokintumėt, kuokintumėte |
---|
3p. | kuokintų | kuokintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | kuokinkim, kuokinkime |
---|
2p. | kuokinki, kuokink | kuokinkit, kuokinkite |
---|
3p. | tekuokinie, tekuokina | tekuokina, tekuokinie |
---|
|