|
|
|
|
литовский словарь / išdūlėti | | išdūlė́ti (išdūlė́ja, išdūlė́jo) истлеть/истлевать, разложиться/разлагаться
/en/ rot, decay; be reduced to dust
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išdūlėju | išdūlėjau | išdūlėdavau | išdūlėsiu |
---|
2p.sg. | išdūlėji | išdūlėjai | išdūlėdavai | išdūlėsi |
---|
3p.sg. | išdūlėja | išdūlėjo | išdūlėdavo | išdūlės |
---|
1p.pl. | išdūlėjame, išdūlėjam | išdūlėjom, išdūlėjome | išdūlėdavome, išdūlėdavom | išdūlėsime, išdūlėsim |
---|
2p.pl. | išdūlėjate, išdūlėjat | išdūlėjot, išdūlėjote | išdūlėdavot, išdūlėdavote | išdūlėsit, išdūlėsite |
---|
3p.pl. | išdūlėja | išdūlėjo | išdūlėdavo | išdūlės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išdūlėčiau | išdūlėtumėme, išdūlėtumėm, išdūlėtume |
---|
2p. | išdūlėtumei, išdūlėtum | išdūlėtumėte, išdūlėtumėt |
---|
3p. | išdūlėtų | išdūlėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išdūlėkim, išdūlėkime |
---|
2p. | išdūlėk, išdūlėki | išdūlėkite, išdūlėkit |
---|
3p. | teišdūlėja, teišdūlėjie | teišdūlėjie, teišdūlėja |
---|
|