|
|
|
|
литовский словарь / sumėklinti | | sumė́klinti (sumė́klina, sumė́klino) tarm. сообразить/соображать; кумекать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sumėklinu | sumėklinau | sumėklindavau | sumėklinsiu |
---|
2p.sg. | sumėklini | sumėklinai | sumėklindavai | sumėklinsi |
---|
3p.sg. | sumėklina | sumėklino | sumėklindavo | sumėklins |
---|
1p.pl. | sumėkliname, sumėklinam | sumėklinom, sumėklinome | sumėklindavom, sumėklindavome | sumėklinsim, sumėklinsime |
---|
2p.pl. | sumėklinat, sumėklinate | sumėklinot, sumėklinote | sumėklindavote, sumėklindavot | sumėklinsite, sumėklinsit |
---|
3p.pl. | sumėklina | sumėklino | sumėklindavo | sumėklins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sumėklinčiau | sumėklintumėm, sumėklintumėme, sumėklintume |
---|
2p. | sumėklintum, sumėklintumei | sumėklintumėt, sumėklintumėte |
---|
3p. | sumėklintų | sumėklintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sumėklinkime, sumėklinkim |
---|
2p. | sumėklink, sumėklinki | sumėklinkite, sumėklinkit |
---|
3p. | tesumėklina, tesumėklinie | tesumėklinie, tesumėklina |
---|
|