|
|
|
|
литовский словарь / supasaulėti | |
supasaulė́ti (supasaulė́ja, supasaulė́jo) секуляризироваться, освободиться/освобождаться от церковного влияния
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | supasaulėju | supasaulėjau | supasaulėdavau | supasaulėsiu |
|---|
| 2p.sg. | supasaulėji | supasaulėjai | supasaulėdavai | supasaulėsi |
|---|
| 3p.sg. | supasaulėja | supasaulėjo | supasaulėdavo | supasaulės |
|---|
| 1p.pl. | supasaulėjame, supasaulėjam | supasaulėjom, supasaulėjome | supasaulėdavome, supasaulėdavom | supasaulėsime, supasaulėsim |
|---|
| 2p.pl. | supasaulėjate, supasaulėjat | supasaulėjot, supasaulėjote | supasaulėdavot, supasaulėdavote | supasaulėsit, supasaulėsite |
|---|
| 3p.pl. | supasaulėja | supasaulėjo | supasaulėdavo | supasaulės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | supasaulėčiau | supasaulėtumėm, supasaulėtume, supasaulėtumėme |
|---|
| 2p. | supasaulėtumei, supasaulėtum | supasaulėtumėte, supasaulėtumėt |
|---|
| 3p. | supasaulėtų | supasaulėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | supasaulėkim, supasaulėkime |
|---|
| 2p. | supasaulėki, supasaulėk | supasaulėkite, supasaulėkit |
|---|
| 3p. | tesupasaulėja, tesupasaulėjie | tesupasaulėja, tesupasaulėjie |
|---|
|
