/ru/
предполагать; гадать
/en/
guess; conjecture; surmise; make suppositions
/de/
(apie ką) rätseln vi (über A); vermuten vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | spėlioju | spėliojau | spėliodavau | spėliosiu |
| 2p.sg. | spėlioji | spėliojai | spėliodavai | spėliosi |
| 3p.sg. | spėlioja | spėliojo | spėliodavo | spėlios |
| 1p.pl. | spėliojam, spėliojame | spėliojom, spėliojome | spėliodavome, spėliodavom | spėliosime, spėliosim |
| 2p.pl. | spėliojate, spėliojat | spėliojote, spėliojot | spėliodavote, spėliodavot | spėliosit, spėliosite |
| 3p.pl. | spėlioja | spėliojo | spėliodavo | spėlios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | spėliočiau | spėliotumėm, spėliotume, spėliotumėme |
| 2p. | spėliotum, spėliotumei | spėliotumėte, spėliotumėt |
| 3p. | spėliotų | spėliotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | spėliokim, spėliokime | |
| 2p. | spėliok, spėlioki | spėliokit, spėliokite |
| 3p. | tespėlioja, tespėliojie | tespėlioja, tespėliojie |