|
|
|
|
литовский словарь / išbubinti | | išbùbinti (išbùbina, išbùbino), išbùbyti (išbùbija, išbùbijo) šnek.выгнать/выгонять колотя
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išbubinu | išbubinau | išbubindavau | išbubinsiu |
---|
2p.sg. | išbubini | išbubinai | išbubindavai | išbubinsi |
---|
3p.sg. | išbubina | išbubino | išbubindavo | išbubins |
---|
1p.pl. | išbubiname, išbubinam | išbubinome, išbubinom | išbubindavome, išbubindavom | išbubinsime, išbubinsim |
---|
2p.pl. | išbubinate, išbubinat | išbubinot, išbubinote | išbubindavot, išbubindavote | išbubinsit, išbubinsite |
---|
3p.pl. | išbubina | išbubino | išbubindavo | išbubins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išbubinčiau | išbubintumėm, išbubintume, išbubintumėme |
---|
2p. | išbubintum, išbubintumei | išbubintumėte, išbubintumėt |
---|
3p. | išbubintų | išbubintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išbubinkim, išbubinkime |
---|
2p. | išbubink, išbubinki | išbubinkite, išbubinkit |
---|
3p. | teišbubinie, teišbubina | teišbubina, teišbubinie |
---|
|