/ru/
впутываться; ввязываться
/en/
1. get tangled; entangle (oneself); į. į plaukus get tangled in one's hair;2. prk. (į svetimus reikalus ir pan.) be/get mixed up (in); meddle (in, with); kaip tu įsivėlei į šį bjaurų reikalą? how did you get mixed up in this dirty business?
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsiveliu | įsivėliau | įsiveldavau | įsivelsiu |
| 2p.sg. | įsiveli | įsivėlei | įsiveldavai | įsivelsi |
| 3p.sg. | įsivelia | įsivėlė | įsiveldavo | įsivels |
| 1p.pl. | įsiveliam, įsiveliame | įsivėlėm, įsivėlėme | įsiveldavome | įsivelsime |
| 2p.pl. | įsiveliate | įsivėlėt, įsivėlėte | įsiveldavote | įsivelsite |
| 3p.pl. | įsivelia | įsivėlė | įsiveldavo | įsivels |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsivelčiau | įsiveltumėme, įsiveltume |
| 2p. | įsiveltum, įsiveltumei | įsiveltumėte |
| 3p. | įsiveltų | įsiveltų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsivelkim, įsivelkime | |
| 2p. | įsivelki, įsivelk | įsivelkit, įsivelkite |
| 3p. | teįsivelie, teįsivelia | teįsivelie, teįsivelia |