|
|
|
|
литовский словарь / daigoti | |
daigóti (daigója, daigójo) šnek. — убивать, истреблять, губить
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | daigoju | daigojau | daigodavau | daigosiu |
|---|
| 2p.sg. | daigoji | daigojai | daigodavai | daigosi |
|---|
| 3p.sg. | daigoja | daigojo | daigodavo | daigos |
|---|
| 1p.pl. | daigojame, daigojam | daigojom, daigojome | daigodavome, daigodavom | daigosime, daigosim |
|---|
| 2p.pl. | daigojate, daigojat | daigojot, daigojote | daigodavot, daigodavote | daigosit, daigosite |
|---|
| 3p.pl. | daigoja | daigojo | daigodavo | daigos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | daigočiau | daigotumėme, daigotume, daigotumėm |
|---|
| 2p. | daigotumei, daigotum | daigotumėt, daigotumėte |
|---|
| 3p. | daigotų | daigotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | daigokim, daigokime |
|---|
| 2p. | daigoki, daigok | daigokite, daigokit |
|---|
| 3p. | tedaigojie, tedaigoja | tedaigojie, tedaigoja |
|---|
|
