|
|
|
|
литовский словарь / užsukinėti | | užsukinė́ti (užsukinė́ja, užsukinė́jo) džn. 1. закручивать; 2. завинчивать
/ru/ закручивать; завинчивать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užsukinėju | užsukinėjau | užsukinėdavau | užsukinėsiu |
---|
2p.sg. | užsukinėji | užsukinėjai | užsukinėdavai | užsukinėsi |
---|
3p.sg. | užsukinėja | užsukinėjo | užsukinėdavo | užsukinės |
---|
1p.pl. | užsukinėjame, užsukinėjam | užsukinėjome, užsukinėjom | užsukinėdavome, užsukinėdavom | užsukinėsim, užsukinėsime |
---|
2p.pl. | užsukinėjat, užsukinėjate | užsukinėjot, užsukinėjote | užsukinėdavote, užsukinėdavot | užsukinėsite, užsukinėsit |
---|
3p.pl. | užsukinėja | užsukinėjo | užsukinėdavo | užsukinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užsukinėčiau | užsukinėtumėm, užsukinėtumėme, užsukinėtume |
---|
2p. | užsukinėtum, užsukinėtumei | užsukinėtumėte, užsukinėtumėt |
---|
3p. | užsukinėtų | užsukinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užsukinėkime, užsukinėkim |
---|
2p. | užsukinėki, užsukinėk | užsukinėkit, užsukinėkite |
---|
3p. | teužsukinėja, teužsukinėjie | teužsukinėjie, teužsukinėja |
---|
|