|
|
|
|
литовский словарь / išnokinti | |
išnokìnti (išnokìna, išnokìno) prž. дать/давать хорошо созреть, дать/давать налиться
/en/
ripen
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išnokinu | išnokinau | išnokindavau | išnokinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išnokini | išnokinai | išnokindavai | išnokinsi |
|---|
| 3p.sg. | išnokina | išnokino | išnokindavo | išnokins |
|---|
| 1p.pl. | išnokinam, išnokiname | išnokinome, išnokinom | išnokindavome, išnokindavom | išnokinsim, išnokinsime |
|---|
| 2p.pl. | išnokinat, išnokinate | išnokinot, išnokinote | išnokindavote, išnokindavot | išnokinsit, išnokinsite |
|---|
| 3p.pl. | išnokina | išnokino | išnokindavo | išnokins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išnokinčiau | išnokintumėm, išnokintumėme, išnokintume |
|---|
| 2p. | išnokintumei, išnokintum | išnokintumėte, išnokintumėt |
|---|
| 3p. | išnokintų | išnokintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išnokinkim, išnokinkime |
|---|
| 2p. | išnokinki, išnokink | išnokinkite, išnokinkit |
|---|
| 3p. | teišnokinie, teišnokina | teišnokinie, teišnokina |
|---|
|
