|
|
|
|
литовский словарь / atgurnėti | |
atgurnė́ti (àtgurna, atgurnė́jo) šnek. примчаться; прилететь/прилетать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atgurnu | atgurnėjau | atgurnėdavau | atgurnėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atgurni | atgurnėjai | atgurnėdavai | atgurnėsi |
|---|
| 3p.sg. | atgurna | atgurnėjo | atgurnėdavo | atgurnės |
|---|
| 1p.pl. | atgurname, atgurnam | atgurnėjom, atgurnėjome | atgurnėdavome, atgurnėdavom | atgurnėsime, atgurnėsim |
|---|
| 2p.pl. | atgurnate, atgurnat | atgurnėjote, atgurnėjot | atgurnėdavot, atgurnėdavote | atgurnėsit, atgurnėsite |
|---|
| 3p.pl. | atgurna | atgurnėjo | atgurnėdavo | atgurnės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atgurnėčiau | atgurnėtume, atgurnėtumėm, atgurnėtumėme |
|---|
| 2p. | atgurnėtum, atgurnėtumei | atgurnėtumėt, atgurnėtumėte |
|---|
| 3p. | atgurnėtų | atgurnėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atgurnėkim, atgurnėkime |
|---|
| 2p. | atgurnėki, atgurnėk | atgurnėkit, atgurnėkite |
|---|
| 3p. | teatgurna, teatgurnie | teatgurnie, teatgurna |
|---|
|
