/ru/
выделить; исключить; разводить (судьба)
/en/
1. (atrinkti) pick out, choose; single out; (kaip išimtį) exclude; except; 2. mark out; separate; i. kableliu separate with a comma; 3. poligr. i. kursyvu print in italics, italicize; 4. (pvz., drėgmę) ooze out, exude; 5. fiziol. secrete; 6. separate, part, sever ; likimas išskyrė draugus fate has separated the friends ; 7. (ištuokti) divorce
/de/
1 (iš ko) aussondern vt (von D) 2 (ištuokti) scheiden* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išskiriu | išskirau, išskyriau | išskirdavau | išskirsiu |
| 2p.sg. | išskirii, išskiri | išskyrei, išskirai | išskirdavai | išskirsi |
| 3p.sg. | išskiria | išskyrė, išskiro | išskirdavo | išskirs |
| 1p.pl. | išskiriame, išskiriam | išskyrėme, išskirom, išskyrėm, išskirome | išskirdavome, išskirdavom | išskirsime, išskirsim |
| 2p.pl. | išskiriate, išskiriat | išskirote, išskyrėt, išskyrėte, išskirot | išskirdavot, išskirdavote | išskirsit, išskirsite |
| 3p.pl. | išskiria | išskyrė, išskiro | išskirdavo | išskirs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išskirčiau | išskirtumėme, išskirtume, išskirtumėm |
| 2p. | išskirtum, išskirtumei | išskirtumėt, išskirtumėte |
| 3p. | išskirtų | išskirtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išskirkim, išskirkime | |
| 2p. | išskirki, išskirk | išskirkite, išskirkit |
| 3p. | teišskiria, teišskirie, teišskiriie | teišskirie, teišskiria, teišskiriie |