|
|
|
|
литовский словарь / margėti | |
margė́ti (margė́ja, margė́jo) — пестреть, становиться пёстрым;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | margėju | margėjau | margėdavau | margėsiu |
|---|
| 2p.sg. | margėji | margėjai | margėdavai | margėsi |
|---|
| 3p.sg. | margėja | margėjo | margėdavo | margės |
|---|
| 1p.pl. | margėjame, margėjam | margėjome, margėjom | margėdavom, margėdavome | margėsime, margėsim |
|---|
| 2p.pl. | margėjat, margėjate | margėjot, margėjote | margėdavote, margėdavot | margėsite, margėsit |
|---|
| 3p.pl. | margėja | margėjo | margėdavo | margės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | margėčiau | margėtumėme, margėtumėm, margėtume |
|---|
| 2p. | margėtumei, margėtum | margėtumėte, margėtumėt |
|---|
| 3p. | margėtų | margėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | margėkime, margėkim |
|---|
| 2p. | margėki, margėk | margėkit, margėkite |
|---|
| 3p. | temargėjie, temargėja | temargėjie, temargėja |
|---|
|
