/ru/
спасаться; избавляться
/en/
save oneself; escape; jis vos išsigelbėjo he had a narrow escape
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsigelbėju | išsigelbėjau | išsigelbėdavau | išsigelbėsiu |
| 2p.sg. | išsigelbsti, išsigelbėji | išsigelbėjai | išsigelbėdavai | išsigelbėsi |
| 3p.sg. | išsigelbėja, išsigelbsti | išsigelbėjo | išsigelbėdavo | išsigelbės |
| 1p.pl. | išsigelbėjam, išsigelbėjame, išsigelbstime, išsigelbstim | išsigelbėjom, išsigelbėjome | išsigelbėdavome | išsigelbėsime |
| 2p.pl. | išsigelbėjate, išsigelbstite | išsigelbėjote, išsigelbėjot | išsigelbėdavote | išsigelbėsite |
| 3p.pl. | išsigelbsti, išsigelbėja | išsigelbėjo | išsigelbėdavo | išsigelbės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsigelbėčiau | išsigelbėtumėme, išsigelbėtume |
| 2p. | išsigelbėtum, išsigelbėtumei | išsigelbėtumėte |
| 3p. | išsigelbėtų | išsigelbėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsigelbėkim, išsigelbėkime | |
| 2p. | išsigelbėki, išsigelbėk | išsigelbėkite, išsigelbėkit |
| 3p. | teišsigelbstie, teišsigelbėja, teišsigelbėjie, teišsigelbsti | teišsigelbsti, teišsigelbstie, teišsigelbėja, teišsigelbėjie |