/ru/
открываться; раскрываться; развернуться
/en/
1. open; jis atsiskleidė knygą he opened a book (for himself);2. prk.: prieš mus atsiskleidė puikus reginys a fine view opened before us ;3. bot. (apie sėklalizdžius) dehisce
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | atsiskleidžiu | atsiskleidžiau, atsiskleidiau | atsiskleisdavau | atsiskleisiu |
2p.sg. | atsiskleidi | atsiskleidei | atsiskleisdavai | atsiskleisi |
3p.sg. | atsiskleidžia | atsiskleidė | atsiskleisdavo | atsiskleis |
1p.pl. | atsiskleidžiam, atsiskleidžiame | atsiskleidėm, atsiskleidėme | atsiskleisdavome | atsiskleisime |
2p.pl. | atsiskleidžiate | atsiskleidėt, atsiskleidėte | atsiskleisdavote | atsiskleisite |
3p.pl. | atsiskleidžia | atsiskleidė | atsiskleisdavo | atsiskleis |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | atsiskleisčiau | atsiskleistume, atsiskleistumėme |
2p. | atsiskleistumei, atsiskleistum | atsiskleistumėte |
3p. | atsiskleistų | atsiskleistų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | atsiskleiskim, atsiskleiskime | |
2p. | atsiskleiski, atsiskleisk | atsiskleiskit, atsiskleiskite |
3p. | teatsiskleidie | teatsiskleidie |