|
|
|
|
литовский словарь / išdausinti | | išdaũsinti (išdaũsina, išdaũsino) šnek. уйти/уходить без цели
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išdausinu | išdausinau | išdausindavau | išdausinsiu |
---|
2p.sg. | išdausini | išdausinai | išdausindavai | išdausinsi |
---|
3p.sg. | išdausina | išdausino | išdausindavo | išdausins |
---|
1p.pl. | išdausinam, išdausiname | išdausinome, išdausinom | išdausindavom, išdausindavome | išdausinsim, išdausinsime |
---|
2p.pl. | išdausinate, išdausinat | išdausinote, išdausinot | išdausindavot, išdausindavote | išdausinsite, išdausinsit |
---|
3p.pl. | išdausina | išdausino | išdausindavo | išdausins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išdausinčiau | išdausintumėm, išdausintume, išdausintumėme |
---|
2p. | išdausintumei, išdausintum | išdausintumėt, išdausintumėte |
---|
3p. | išdausintų | išdausintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išdausinkime, išdausinkim |
---|
2p. | išdausinki, išdausink | išdausinkit, išdausinkite |
---|
3p. | teišdausina, teišdausinie | teišdausinie, teišdausina |
---|
|