|
|
|
|
литовский словарь / susižvengti | |
susižvéngti (susižvéngia, susižvéngė) ответить/отвечать ржанием;
arkliaĩ susižvengė — лошади ответили друг другу ржанием
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susižvengiu | susižvengiau | susižvengdavau | susižvengsiu |
|---|
| 2p.sg. | susižvengi | susižvengei | susižvengdavai | susižvengsi |
|---|
| 3p.sg. | susižvengia | susižvengė | susižvengdavo | susižvengs |
|---|
| 1p.pl. | susižvengiame, susižvengiam | susižvengėme, susižvengėm | susižvengdavome | susižvengsime |
|---|
| 2p.pl. | susižvengiate | susižvengėte, susižvengėt | susižvengdavote | susižvengsite |
|---|
| 3p.pl. | susižvengia | susižvengė | susižvengdavo | susižvengs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susižvengčiau | susižvengtumėme, susižvengtume |
|---|
| 2p. | susižvengtumei, susižvengtum | susižvengtumėte |
|---|
| 3p. | susižvengtų | susižvengtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susižvenkime, susižvenkim |
|---|
| 2p. | susižvenki, susižvenk | susižvenkite, susižvenkit |
|---|
| 3p. | tesusižvengie, tesusižvengia | tesusižvengie, tesusižvengia |
|---|
|
