|
|
|
|
литовский словарь / suvyriškėti | | suvyriškė́ti (suvyriškė́ja, suvyriškė́jo) возмужать/мужать; jaunuõlis suvyriškė́jo — юноша возмужал
/en/ (tapti vyru) reach manhood ; grow into manhood
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suvyriškėju | suvyriškėjau | suvyriškėdavau | suvyriškėsiu |
---|
2p.sg. | suvyriškėji | suvyriškėjai | suvyriškėdavai | suvyriškėsi |
---|
3p.sg. | suvyriškėja | suvyriškėjo | suvyriškėdavo | suvyriškės |
---|
1p.pl. | suvyriškėjam, suvyriškėjame | suvyriškėjom, suvyriškėjome | suvyriškėdavome, suvyriškėdavom | suvyriškėsim, suvyriškėsime |
---|
2p.pl. | suvyriškėjate, suvyriškėjat | suvyriškėjote, suvyriškėjot | suvyriškėdavot, suvyriškėdavote | suvyriškėsit, suvyriškėsite |
---|
3p.pl. | suvyriškėja | suvyriškėjo | suvyriškėdavo | suvyriškės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suvyriškėčiau | suvyriškėtumėme, suvyriškėtumėm, suvyriškėtume |
---|
2p. | suvyriškėtum, suvyriškėtumei | suvyriškėtumėt, suvyriškėtumėte |
---|
3p. | suvyriškėtų | suvyriškėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suvyriškėkim, suvyriškėkime |
---|
2p. | suvyriškėk, suvyriškėki | suvyriškėkite, suvyriškėkit |
---|
3p. | tesuvyriškėjie, tesuvyriškėja | tesuvyriškėjie, tesuvyriškėja |
---|
|