/ru/
обижать; обидеть
/en/
hurt (smb's feelings), wrong
/de/
kränken vt; benachteiligen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nuskriaudžiu | nuskriaudžiau | nuskriausdavau | nuskriausiu |
| 2p.sg. | nuskriaudi | nuskriaudei | nuskriausdavai | nuskriausi |
| 3p.sg. | nuskriaudžia | nuskriaudė | nuskriausdavo | nuskriaus |
| 1p.pl. | nuskriaudžiam, nuskriaudžiame | nuskriaudėme, nuskriaudėm | nuskriausdavome, nuskriausdavom | nuskriausim, nuskriausime |
| 2p.pl. | nuskriaudžiate, nuskriaudžiat | nuskriaudėt, nuskriaudėte | nuskriausdavot, nuskriausdavote | nuskriausite, nuskriausit |
| 3p.pl. | nuskriaudžia | nuskriaudė | nuskriausdavo | nuskriaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nuskriausčiau | nuskriaustume, nuskriaustumėm, nuskriaustumėme |
| 2p. | nuskriaustum, nuskriaustumei | nuskriaustumėt, nuskriaustumėte |
| 3p. | nuskriaustų | nuskriaustų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nuskriauskim, nuskriauskime | |
| 2p. | nuskriausk, nuskriauski | nuskriauskit, nuskriauskite |
| 3p. | tenuskriaudie | tenuskriaudie |