/ru/
обижать; обидеть
/en/
hurt (smb's feelings), wrong
/de/
kränken vt; benachteiligen vt
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | nuskriaudžiu | nuskriaudžiau | nuskriausdavau | nuskriausiu |
2p.sg. | nuskriaudi | nuskriaudei | nuskriausdavai | nuskriausi |
3p.sg. | nuskriaudžia | nuskriaudė | nuskriausdavo | nuskriaus |
1p.pl. | nuskriaudžiam, nuskriaudžiame | nuskriaudėme, nuskriaudėm | nuskriausdavome, nuskriausdavom | nuskriausim, nuskriausime |
2p.pl. | nuskriaudžiate, nuskriaudžiat | nuskriaudėt, nuskriaudėte | nuskriausdavot, nuskriausdavote | nuskriausite, nuskriausit |
3p.pl. | nuskriaudžia | nuskriaudė | nuskriausdavo | nuskriaus |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | nuskriausčiau | nuskriaustume, nuskriaustumėm, nuskriaustumėme |
2p. | nuskriaustum, nuskriaustumei | nuskriaustumėt, nuskriaustumėte |
3p. | nuskriaustų | nuskriaustų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | nuskriauskim, nuskriauskime | |
2p. | nuskriausk, nuskriauski | nuskriauskit, nuskriauskite |
3p. | tenuskriaudie | tenuskriaudie |