|
|
|
|
литовский словарь / skainioti | |
skáinioti (skáinioja, skáiniojo) džn. рвать, срывать, обрывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | skainioju | skainiojau | skainiodavau | skainiosiu |
|---|
| 2p.sg. | skainioji | skainiojai | skainiodavai | skainiosi |
|---|
| 3p.sg. | skainioja | skainiojo | skainiodavo | skainios |
|---|
| 1p.pl. | skainiojame, skainiojam | skainiojom, skainiojome | skainiodavome, skainiodavom | skainiosim, skainiosime |
|---|
| 2p.pl. | skainiojate, skainiojat | skainiojote, skainiojot | skainiodavot, skainiodavote | skainiosit, skainiosite |
|---|
| 3p.pl. | skainioja | skainiojo | skainiodavo | skainios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | skainiočiau | skainiotumėme, skainiotumėm, skainiotume |
|---|
| 2p. | skainiotum, skainiotumei | skainiotumėt, skainiotumėte |
|---|
| 3p. | skainiotų | skainiotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | skainiokime, skainiokim |
|---|
| 2p. | skainiok, skainioki | skainiokite, skainiokit |
|---|
| 3p. | teskainioja, teskainiojie | teskainioja, teskainiojie |
|---|
|
