|
|
|
|
литовский словарь / pažioplinėti | |
pažioplinė́ti (pažioplinė́ja, pažioplinė́jo) šnek. походить/ходить [побродить/бродить] разинув рот [без цели]; пошататься/шататься šnek.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pažioplinėju | pažioplinėjau | pažioplinėdavau | pažioplinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | pažioplinėji | pažioplinėjai | pažioplinėdavai | pažioplinėsi |
|---|
| 3p.sg. | pažioplinėja | pažioplinėjo | pažioplinėdavo | pažioplinės |
|---|
| 1p.pl. | pažioplinėjame, pažioplinėjam | pažioplinėjom, pažioplinėjome | pažioplinėdavome, pažioplinėdavom | pažioplinėsim, pažioplinėsime |
|---|
| 2p.pl. | pažioplinėjate, pažioplinėjat | pažioplinėjote, pažioplinėjot | pažioplinėdavot, pažioplinėdavote | pažioplinėsite, pažioplinėsit |
|---|
| 3p.pl. | pažioplinėja | pažioplinėjo | pažioplinėdavo | pažioplinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pažioplinėčiau | pažioplinėtumėm, pažioplinėtumėme, pažioplinėtume |
|---|
| 2p. | pažioplinėtum, pažioplinėtumei | pažioplinėtumėt, pažioplinėtumėte |
|---|
| 3p. | pažioplinėtų | pažioplinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pažioplinėkime, pažioplinėkim |
|---|
| 2p. | pažioplinėk, pažioplinėki | pažioplinėkit, pažioplinėkite |
|---|
| 3p. | tepažioplinėja, tepažioplinėjie | tepažioplinėja, tepažioplinėjie |
|---|
|
