|
|
|
|
литовский словарь / prileidinėti | |
prileidinė́ti (prileidinė́ja, prileidinė́jo) džn.
1. допускать;
2. напускать
/ru/
допускать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prileidinėju | prileidinėjau | prileidinėdavau | prileidinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | prileidinėji | prileidinėjai | prileidinėdavai | prileidinėsi |
|---|
| 3p.sg. | prileidinėja | prileidinėjo | prileidinėdavo | prileidinės |
|---|
| 1p.pl. | prileidinėjam, prileidinėjame | prileidinėjome, prileidinėjom | prileidinėdavom, prileidinėdavome | prileidinėsime, prileidinėsim |
|---|
| 2p.pl. | prileidinėjate, prileidinėjat | prileidinėjote, prileidinėjot | prileidinėdavote, prileidinėdavot | prileidinėsite, prileidinėsit |
|---|
| 3p.pl. | prileidinėja | prileidinėjo | prileidinėdavo | prileidinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prileidinėčiau | prileidinėtumėm, prileidinėtume, prileidinėtumėme |
|---|
| 2p. | prileidinėtum, prileidinėtumei | prileidinėtumėte, prileidinėtumėt |
|---|
| 3p. | prileidinėtų | prileidinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prileidinėkime, prileidinėkim |
|---|
| 2p. | prileidinėk, prileidinėki | prileidinėkit, prileidinėkite |
|---|
| 3p. | teprileidinėja, teprileidinėjie | teprileidinėja, teprileidinėjie |
|---|
|
