/ru/
попугать; вспугивать
/en/
frighten a little, scare.
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pabaidau | pabaidžiau | pabaidydavau | pabaidysiu |
| 2p.sg. | pabaidai | pabaidei | pabaidydavai | pabaidysi |
| 3p.sg. | pabaido | pabaidė | pabaidydavo | pabaidys |
| 1p.pl. | pabaidome, pabaidom | pabaidėme, pabaidėm | pabaidydavome, pabaidydavom | pabaidysime, pabaidysim |
| 2p.pl. | pabaidot, pabaidote | pabaidėte, pabaidėt | pabaidydavot, pabaidydavote | pabaidysite, pabaidysit |
| 3p.pl. | pabaido | pabaidė | pabaidydavo | pabaidys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pabaidyčiau | pabaidytume, pabaidytumėme, pabaidytumėm |
| 2p. | pabaidytum, pabaidytumei | pabaidytumėt, pabaidytumėte |
| 3p. | pabaidytų | pabaidytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pabaidykime, pabaidykim | |
| 2p. | pabaidyki, pabaidyk | pabaidykit, pabaidykite |
| 3p. | tepabaido, tepabaidai | tepabaido, tepabaidai |