/ru/
сговариваться
/en/
1. (mokėti ) understand each other; 2. (susitarti) agree (with); t. p. susikalbėti
/de/
sich verständigen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susišneku | susišnekėjau | susišnekėdavau | susišnekėsiu |
| 2p.sg. | susišneki | susišnekėjai | susišnekėdavai | susišnekėsi |
| 3p.sg. | susišneka | susišnekėjo | susišnekėdavo | susišnekės |
| 1p.pl. | susišnekame, susišnekam | susišnekėjome, susišnekėjom | susišnekėdavome | susišnekėsime |
| 2p.pl. | susišnekate | susišnekėjot, susišnekėjote | susišnekėdavote | susišnekėsite |
| 3p.pl. | susišneka | susišnekėjo | susišnekėdavo | susišnekės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susišnekėčiau | susišnekėtumėme, susišnekėtume |
| 2p. | susišnekėtum, susišnekėtumei | susišnekėtumėte |
| 3p. | susišnekėtų | susišnekėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susišnekėkime, susišnekėkim | |
| 2p. | susišnekėk, susišnekėki | susišnekėkit, susišnekėkite |
| 3p. | tesusišneka, tesusišnekie | tesusišneka, tesusišnekie |