/ru/
сгребать (граблями)
/en/
žr. grėbstyti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | grėbiu | grėbiau | grėbdavau | grėbsiu |
| 2p.sg. | grėbi | grėbei | grėbdavai | grėbsi |
| 3p.sg. | grėbia | grėbė | grėbdavo | grėbs |
| 1p.pl. | grėbiame, grėbiam | grėbėme, grėbėm | grėbdavome, grėbdavom | grėbsim, grėbsime |
| 2p.pl. | grėbiat, grėbiate | grėbėte, grėbėt | grėbdavot, grėbdavote | grėbsite, grėbsit |
| 3p.pl. | grėbia | grėbė | grėbdavo | grėbs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | grėbčiau | grėbtumėm, grėbtumėme, grėbtume |
| 2p. | grėbtumei, grėbtum | grėbtumėte, grėbtumėt |
| 3p. | grėbtų | grėbtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | grėbkime, grėbkim | |
| 2p. | grėbki, grėbk | grėbkite, grėbkit |
| 3p. | tegrėbia, tegrėbie | tegrėbia, tegrėbie |