/ru/
обвинить; обвинять
/en/
1. accuse (of), charge (with); 2. teis. prosecute, indict ; incriminate; ką vagyste accuse smb of theft, charge smb with theft; ką nusikaltus lay the fault to/at smb's door idiom.
/de/
(kuo) beschuldigen vt (G), anklagen (G ir wegen G) bezichtigen - (ap)kaltinti (ką kuo); j-n eines Vergehens - (ap)kaltinti ką nusižengimu
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apkaltinu | apkaltinau | apkaltindavau | apkaltinsiu |
| 2p.sg. | apkaltini | apkaltinai | apkaltindavai | apkaltinsi |
| 3p.sg. | apkaltina | apkaltino | apkaltindavo | apkaltins |
| 1p.pl. | apkaltiname, apkaltinam | apkaltinome, apkaltinom | apkaltindavom, apkaltindavome | apkaltinsime, apkaltinsim |
| 2p.pl. | apkaltinat, apkaltinate | apkaltinot, apkaltinote | apkaltindavote, apkaltindavot | apkaltinsite, apkaltinsit |
| 3p.pl. | apkaltina | apkaltino | apkaltindavo | apkaltins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apkaltinčiau | apkaltintumėm, apkaltintume, apkaltintumėme |
| 2p. | apkaltintumei, apkaltintum | apkaltintumėt, apkaltintumėte |
| 3p. | apkaltintų | apkaltintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apkaltinkime, apkaltinkim | |
| 2p. | apkaltinki, apkaltink | apkaltinkit, apkaltinkite |
| 3p. | teapkaltinie, teapkaltina | teapkaltinie, teapkaltina |