/ru/
ужалить; искусывать (насек.)
/en/
žr. sugelti 2
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sugylu, sugiliu | sugyliau, sugilau | sugildavau | sugilsiu |
| 2p.sg. | sugilii, sugyli | sugylei, sugilai | sugildavai | sugilsi |
| 3p.sg. | sugyla, sugilia | sugylė, sugilo | sugildavo | sugils |
| 1p.pl. | sugylame, sugiliam, sugiliame, sugylam | sugilom, sugilome, sugylėme, sugylėm | sugildavome, sugildavom | sugilsime, sugilsim |
| 2p.pl. | sugiliat, sugylat, sugylate, sugiliate | sugylėt, sugilote, sugilot, sugylėte | sugildavot, sugildavote | sugilsit, sugilsite |
| 3p.pl. | sugilia, sugyla | sugylė, sugilo | sugildavo | sugils |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugilčiau | sugiltume, sugiltumėm, sugiltumėme |
| 2p. | sugiltum, sugiltumei | sugiltumėt, sugiltumėte |
| 3p. | sugiltų | sugiltų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugilkim, sugilkime | |
| 2p. | sugilk, sugilki | sugilkit, sugilkite |
| 3p. | tesugyla, tesugilia, tesugylie, tesugiliie | tesugylie, tesugiliie, tesugyla, tesugilia |