|
|
|
|
литовский словарь / išdirbinėti | |
išdirbinė́ti (išdirbinė́ja, išdirbinė́jo) džn.
1. вырабатывать;
2. выделывать
/en/
1. (išdarinėti) be up (to), do; visokius niekus i. be up to all sorts of nonsense;2. (pvz., kailius) dress, curry; 3. šnek. (apkalbinėti) slander
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išdirbinėju | išdirbinėjau | išdirbinėdavau | išdirbinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išdirbinėji | išdirbinėjai | išdirbinėdavai | išdirbinėsi |
|---|
| 3p.sg. | išdirbinėja | išdirbinėjo | išdirbinėdavo | išdirbinės |
|---|
| 1p.pl. | išdirbinėjam, išdirbinėjame | išdirbinėjom, išdirbinėjome | išdirbinėdavome, išdirbinėdavom | išdirbinėsim, išdirbinėsime |
|---|
| 2p.pl. | išdirbinėjate, išdirbinėjat | išdirbinėjote, išdirbinėjot | išdirbinėdavot, išdirbinėdavote | išdirbinėsit, išdirbinėsite |
|---|
| 3p.pl. | išdirbinėja | išdirbinėjo | išdirbinėdavo | išdirbinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išdirbinėčiau | išdirbinėtume, išdirbinėtumėme, išdirbinėtumėm |
|---|
| 2p. | išdirbinėtum, išdirbinėtumei | išdirbinėtumėt, išdirbinėtumėte |
|---|
| 3p. | išdirbinėtų | išdirbinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išdirbinėkim, išdirbinėkime |
|---|
| 2p. | išdirbinėk, išdirbinėki | išdirbinėkit, išdirbinėkite |
|---|
| 3p. | teišdirbinėja, teišdirbinėjie | teišdirbinėjie, teišdirbinėja |
|---|
|
