|
|
|
|
литовский словарь / suniurzgėti | |
suniurzgė́ti (suniùrzga, suniurzgė́jo) заворчать/ворчать, забурчать/бурчать šnek.
/en/
žr. suniurnėti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suniurzgu | suniurzgėjau | suniurzgėdavau | suniurzgėsiu |
|---|
| 2p.sg. | suniurzgi | suniurzgėjai | suniurzgėdavai | suniurzgėsi |
|---|
| 3p.sg. | suniurzga | suniurzgėjo | suniurzgėdavo | suniurzgės |
|---|
| 1p.pl. | suniurzgam, suniurzgame | suniurzgėjome, suniurzgėjom | suniurzgėdavom, suniurzgėdavome | suniurzgėsim, suniurzgėsime |
|---|
| 2p.pl. | suniurzgate, suniurzgat | suniurzgėjot, suniurzgėjote | suniurzgėdavote, suniurzgėdavot | suniurzgėsit, suniurzgėsite |
|---|
| 3p.pl. | suniurzga | suniurzgėjo | suniurzgėdavo | suniurzgės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suniurzgėčiau | suniurzgėtumėme, suniurzgėtume, suniurzgėtumėm |
|---|
| 2p. | suniurzgėtumei, suniurzgėtum | suniurzgėtumėt, suniurzgėtumėte |
|---|
| 3p. | suniurzgėtų | suniurzgėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suniurzgėkim, suniurzgėkime |
|---|
| 2p. | suniurzgėk, suniurzgėki | suniurzgėkite, suniurzgėkit |
|---|
| 3p. | tesuniurzgie, tesuniurzga | tesuniurzga, tesuniurzgie |
|---|
|
