|
|
|
|
литовский словарь / sudėlioti | | sudėlióti (sudėliója, sudėliójo) džn. — складывать/ сложить; sudėlióti knygàs į̃ lentýną — сложить книги на полку
/ru/ складывать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sudėlioju | sudėliojau | sudėliodavau | sudėliosiu |
---|
2p.sg. | sudėlioji | sudėliojai | sudėliodavai | sudėliosi |
---|
3p.sg. | sudėlioja | sudėliojo | sudėliodavo | sudėlios |
---|
1p.pl. | sudėliojame, sudėliojam | sudėliojome, sudėliojom | sudėliodavom, sudėliodavome | sudėliosim, sudėliosime |
---|
2p.pl. | sudėliojate, sudėliojat | sudėliojot, sudėliojote | sudėliodavot, sudėliodavote | sudėliosite, sudėliosit |
---|
3p.pl. | sudėlioja | sudėliojo | sudėliodavo | sudėlios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sudėliočiau | sudėliotumėm, sudėliotume, sudėliotumėme |
---|
2p. | sudėliotumei, sudėliotum | sudėliotumėte, sudėliotumėt |
---|
3p. | sudėliotų | sudėliotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sudėliokim, sudėliokime |
---|
2p. | sudėlioki, sudėliok | sudėliokite, sudėliokit |
---|
3p. | tesudėliojie, tesudėlioja | tesudėliojie, tesudėlioja |
---|
|