|
|
|
|
литовский словарь / purkštauti | |
pùrkštauti (pùrkštauja, pùrkštavo) įst.
1. шипеть, фыркать;
2. šnek. злиться, сердиться, щетиниться šnek.
/en/
1. (juoku, pykčiu) snort; 2. (apie katę) spit
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | purkštauju | purkštavau | purkštaudavau | purkštausiu |
|---|
| 2p.sg. | purkštauji | purkštavai | purkštaudavai | purkštausi |
|---|
| 3p.sg. | purkštauja | purkštavo | purkštaudavo | purkštaus |
|---|
| 1p.pl. | purkštaujam, purkštaujame | purkštavom, purkštavome | purkštaudavom, purkštaudavome | purkštausime, purkštausim |
|---|
| 2p.pl. | purkštaujate, purkštaujat | purkštavot, purkštavote | purkštaudavot, purkštaudavote | purkštausite, purkštausit |
|---|
| 3p.pl. | purkštauja | purkštavo | purkštaudavo | purkštaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | purkštaučiau | purkštautumėm, purkštautumėme, purkštautume |
|---|
| 2p. | purkštautumei, purkštautum | purkštautumėte, purkštautumėt |
|---|
| 3p. | purkštautų | purkštautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | purkštaukime, purkštaukim |
|---|
| 2p. | purkštauk, purkštauki | purkštaukit, purkštaukite |
|---|
| 3p. | tepurkštaujie, tepurkštauja | tepurkštauja, tepurkštaujie |
|---|
|
