|
|
|
|
литовский словарь / atsigirti | | atsigìrti (atsìgiria, atsigýrė) нахвалиться, нахвастаться; jìs negãli a. vaikaĩs — он не может нахвалиться детьми
/en/ negaliu a. vaikais I can't praise/ admire my children sufficiently
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | atsigiriu | atsigyriau | atsigirdavau | atsigirsiu |
---|
2p.sg. | atsigiri | atsigyrei | atsigirdavai | atsigirsi |
---|
3p.sg. | atsigiria | atsigyrė | atsigirdavo | atsigirs |
---|
1p.pl. | atsigiriam, atsigiriame | atsigyrėm, atsigyrėme | atsigirdavome | atsigirsime |
---|
2p.pl. | atsigiriate | atsigyrėt, atsigyrėte | atsigirdavote | atsigirsite |
---|
3p.pl. | atsigiria | atsigyrė | atsigirdavo | atsigirs |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | atsigirčiau | atsigirtumėme, atsigirtume |
---|
2p. | atsigirtum, atsigirtumei | atsigirtumėte |
---|
3p. | atsigirtų | atsigirtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | atsigirkim, atsigirkime |
---|
2p. | atsigirki, atsigirk | atsigirkit, atsigirkite |
---|
3p. | teatsigirie, teatsigiria | teatsigirie, teatsigiria |
---|
|