/en/
turn out
/de/
klarwerden* vi (s); sich aufklären
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išaiškėju | išaiškėjau | išaiškėdavau | išaiškėsiu |
| 2p.sg. | išaiškėji | išaiškėjai | išaiškėdavai | išaiškėsi |
| 3p.sg. | išaiškėja | išaiškėjo | išaiškėdavo | išaiškės |
| 1p.pl. | išaiškėjame, išaiškėjam | išaiškėjom, išaiškėjome | išaiškėdavom, išaiškėdavome | išaiškėsim, išaiškėsime |
| 2p.pl. | išaiškėjat, išaiškėjate | išaiškėjote, išaiškėjot | išaiškėdavote, išaiškėdavot | išaiškėsit, išaiškėsite |
| 3p.pl. | išaiškėja | išaiškėjo | išaiškėdavo | išaiškės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išaiškėčiau | išaiškėtumėm, išaiškėtume, išaiškėtumėme |
| 2p. | išaiškėtum, išaiškėtumei | išaiškėtumėte, išaiškėtumėt |
| 3p. | išaiškėtų | išaiškėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išaiškėkim, išaiškėkime | |
| 2p. | išaiškėk, išaiškėki | išaiškėkite, išaiškėkit |
| 3p. | teišaiškėjie, teišaiškėja | teišaiškėja, teišaiškėjie |