|
|
|
|
литовский словарь / atsibodėti | | atsibodė́ti (atsibõdi, atsibodė́jo) 1. надоесть/надоедать; atsibodė́jau jùms — я вам надоел; 2. (atsikratyti) избавиться/избавляться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | | atsibodėjau | atsibodėdavau | atsibodėsiu |
---|
2p.sg. | atsibodi | atsibodėjai | atsibodėdavai | atsibodėsi |
---|
3p.sg. | atsibodi | atsibodėjo | atsibodėdavo | atsibodės |
---|
1p.pl. | atsibodime, atsibodim | atsibodėjom, atsibodėjome | atsibodėdavome | atsibodėsime |
---|
2p.pl. | atsibodite | atsibodėjote, atsibodėjot | atsibodėdavote | atsibodėsite |
---|
3p.pl. | atsibodi | atsibodėjo | atsibodėdavo | atsibodės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | atsibodėčiau | atsibodėtumėme, atsibodėtume |
---|
2p. | atsibodėtumei, atsibodėtum | atsibodėtumėte |
---|
3p. | atsibodėtų | atsibodėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | atsibodėkime, atsibodėkim |
---|
2p. | atsibodėk, atsibodėki | atsibodėkite, atsibodėkit |
---|
3p. | teatsibodie, teatsibodi | teatsibodi, teatsibodie |
---|
|