|
|
|
|
литовский словарь / sužmoginti | |
sužmõginti (sužmõgina, sužmõgino) — очеловечить/очеловечивать
/en/
humanize, make human
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sužmoginu | sužmoginau | sužmogindavau | sužmoginsiu |
|---|
| 2p.sg. | sužmogini | sužmoginai | sužmogindavai | sužmoginsi |
|---|
| 3p.sg. | sužmogina | sužmogino | sužmogindavo | sužmogins |
|---|
| 1p.pl. | sužmoginam, sužmoginame | sužmoginome, sužmoginom | sužmogindavom, sužmogindavome | sužmoginsime, sužmoginsim |
|---|
| 2p.pl. | sužmoginate, sužmoginat | sužmoginot, sužmoginote | sužmogindavote, sužmogindavot | sužmoginsit, sužmoginsite |
|---|
| 3p.pl. | sužmogina | sužmogino | sužmogindavo | sužmogins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sužmoginčiau | sužmogintumėme, sužmogintumėm, sužmogintume |
|---|
| 2p. | sužmogintumei, sužmogintum | sužmogintumėt, sužmogintumėte |
|---|
| 3p. | sužmogintų | sužmogintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sužmoginkim, sužmoginkime |
|---|
| 2p. | sužmoginki, sužmogink | sužmoginkite, sužmoginkit |
|---|
| 3p. | tesužmoginie, tesužmogina | tesužmoginie, tesužmogina |
|---|
|
