/ru/
приходить;-наступить; настать
/en/
(įv. reikš.) come; atėjo pavasaris spring came; atėjo naktis night fell; atėjo 1987 metai 1987 came/set in; man atėjo į galvą (mintis) a thought has occurred to me arba has struck/crossed my mind
/de/
kommen* vi (s); eintreffen* vi (s)
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | ateinu | atėjau | ateidavau | ateisiu |
2p.sg. | ateini | atėjai | ateidavai | ateisi |
3p.sg. | ateina | atėjo | ateidavo | ateis |
1p.pl. | ateinam, ateiname | atėjome, atėjom | ateidavome, ateidavom | ateisime, ateisim |
2p.pl. | ateinate, ateinat | atėjote, atėjot | ateidavote, ateidavot | ateisit, ateisite |
3p.pl. | ateina | atėjo | ateidavo | ateis |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | ateičiau | ateitume, ateitumėme, ateitumėm |
2p. | ateitum, ateitumei | ateitumėt, ateitumėte |
3p. | ateitų | ateitų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | ateikim, ateikime | |
2p. | ateiki, ateik | ateikit, ateikite |
3p. | teateina, teateinie | teateina, teateinie |