/ru/
заразить; заражать; замазать (глиной)
/de/
(liga) anstecken vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užkrečiu | užkrėčiau, užkrėtiau | užkrėsdavau | užkrėsiu |
| 2p.sg. | užkreti | užkrėtei | užkrėsdavai | užkrėsi |
| 3p.sg. | užkrečia | užkrėtė | užkrėsdavo | užkrės |
| 1p.pl. | užkrečiam, užkrečiame | užkrėtėm, užkrėtėme | užkrėsdavom, užkrėsdavome | užkrėsime, užkrėsim |
| 2p.pl. | užkrečiate, užkrečiat | užkrėtėte, užkrėtėt | užkrėsdavot, užkrėsdavote | užkrėsit, užkrėsite |
| 3p.pl. | užkrečia | užkrėtė | užkrėsdavo | užkrės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užkrėsčiau | užkrėstume, užkrėstumėme, užkrėstumėm |
| 2p. | užkrėstumei, užkrėstum | užkrėstumėte, užkrėstumėt |
| 3p. | užkrėstų | užkrėstų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užkrėskime, užkrėskim | |
| 2p. | užkrėski, užkrėsk | užkrėskit, užkrėskite |
| 3p. | teužkretie | teužkretie |