|
|
|
|
литовский словарь / prišaukti | | prišaũkti (prišaũkia, prìšaukė) 1. (много людей) созвать/созывать, назвать/называть; 2. накликать/накликать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prišaukiu | prišaukiau | prišaukdavau | prišauksiu |
---|
2p.sg. | prišauki | prišaukei | prišaukdavai | prišauksi |
---|
3p.sg. | prišaukia | prišaukė | prišaukdavo | prišauks |
---|
1p.pl. | prišaukiame, prišaukiam | prišaukėme, prišaukėm | prišaukdavome, prišaukdavom | prišauksime, prišauksim |
---|
2p.pl. | prišaukiate, prišaukiat | prišaukėt, prišaukėte | prišaukdavot, prišaukdavote | prišauksite, prišauksit |
---|
3p.pl. | prišaukia | prišaukė | prišaukdavo | prišauks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prišaukčiau | prišauktumėme, prišauktumėm, prišauktume |
---|
2p. | prišauktum, prišauktumei | prišauktumėte, prišauktumėt |
---|
3p. | prišauktų | prišauktų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prišaukim, prišaukime |
---|
2p. | prišauki, prišauk | prišaukite, prišaukit |
---|
3p. | teprišaukia, teprišaukie | teprišaukie, teprišaukia |
---|
|