/ru/
отразить; дать отпор; прислонить; подпереть
/en/
1. (paramstyti, padaryti atramą) prop up; a. į sieną lean/rest against a wall;2. (puolimą ir pan.) repulse, repel, parry; a. smūgį parry a blow ; a. puolimą/ataką repulse/repel, arba beat off, an attack/assault; a. kaltinimą refute a charge
/de/
(atmušti) abschlagen (schlug ab, abgeschlagen) vt, abweisen (wies ab, (abgewiesen) vt; (atšlieti į ką nors) anlehnen vt; (priekaištus) widerlegen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atremiu | atrėmiau | atremdavau | atremsiu |
| 2p.sg. | atremi | atrėmei | atremdavai | atremsi |
| 3p.sg. | atremia | atrėmė | atremdavo | atrems |
| 1p.pl. | atremiame, atremiam | atrėmėm, atrėmėme | atremdavome, atremdavom | atremsim, atremsime |
| 2p.pl. | atremiate, atremiat | atrėmėt, atrėmėte | atremdavot, atremdavote | atremsite, atremsit |
| 3p.pl. | atremia | atrėmė | atremdavo | atrems |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atremčiau | atremtumėm, atremtumėme, atremtume |
| 2p. | atremtum, atremtumei | atremtumėte, atremtumėt |
| 3p. | atremtų | atremtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atremkime, atremkim | |
| 2p. | atremki, atremk | atremkit, atremkite |
| 3p. | teatremia, teatremie | teatremie, teatremia |