|
|
|
|
литовский словарь / apšniukštinėti | |
apšniukštinė́ti (apšniukštinė́ja, apšniukštinė́jo) žr. apuostinėti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | apšniukštinėju | apšniukštinėjau | apšniukštinėdavau | apšniukštinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | apšniukštinėji | apšniukštinėjai | apšniukštinėdavai | apšniukštinėsi |
|---|
| 3p.sg. | apšniukštinėja | apšniukštinėjo | apšniukštinėdavo | apšniukštinės |
|---|
| 1p.pl. | apšniukštinėjame, apšniukštinėjam | apšniukštinėjome, apšniukštinėjom | apšniukštinėdavom, apšniukštinėdavome | apšniukštinėsim, apšniukštinėsime |
|---|
| 2p.pl. | apšniukštinėjat, apšniukštinėjate | apšniukštinėjot, apšniukštinėjote | apšniukštinėdavot, apšniukštinėdavote | apšniukštinėsite, apšniukštinėsit |
|---|
| 3p.pl. | apšniukštinėja | apšniukštinėjo | apšniukštinėdavo | apšniukštinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | apšniukštinėčiau | apšniukštinėtume, apšniukštinėtumėme, apšniukštinėtumėm |
|---|
| 2p. | apšniukštinėtumei, apšniukštinėtum | apšniukštinėtumėt, apšniukštinėtumėte |
|---|
| 3p. | apšniukštinėtų | apšniukštinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | apšniukštinėkime, apšniukštinėkim |
|---|
| 2p. | apšniukštinėk, apšniukštinėki | apšniukštinėkit, apšniukštinėkite |
|---|
| 3p. | teapšniukštinėja, teapšniukštinėjie | teapšniukštinėjie, teapšniukštinėja |
|---|
|
